Sausio 9 d. su aštuntoke Elija Plečkaityte išskubėjome į Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrą „Agila“, kuriame vyko respublikinis konkursas-koncertas „M. L. Rėzos dainos po 200 metų“, skirtas paminėti iškiliausio Kuršių nerijos kultūros paveldo puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 250-ąsias gimimo metines.
Konkurso tikslas – populiarinti Rėzos palikimą, iš naujo jį įprasminti ir paskatinti šiuolaikiškas, drąsias bei kūrybiškas dainų interpretacijas, jungiančias tradicinį folklorą su dabarties muzikinėmis formomis.
Renginyje Rėzos surinktas ir užrašytas pamario krašto dainas naujai interpretavo daugiau nei trys dešimtys atlikėjų iš visos Lietuvos ir filologas, dainininkas, reperis Pijus Vasiliauskas, plačiau žinomas kaip Pijus Opera.
Vertinimas vyko skirtingose grupėse ir kategorijose pagal tradicinės ar modernios raiškos brandą, įtaigumą, laisvumą, balso savitumą, natūralumą, grojimo meistriškumą, interpretacijos meninę vertę, originalumą, sceninę kultūrą, bendrą atlikimo kokybę. Juos vertino kompetentinga 5 narių komisija, kurią sudarė etnomuzikologai, folkloro žinovai, muzikologai, kompozitoriai: Loreta Sungailienė (LNKC nematerialaus kultūros paveldo specialistė), Nijolė Sliužinskienė (Klaipėdos etnokultūros centro direktorė), Donatas Bielkauskas (kompozitorius ir atlikėjas, postfolkloro ir garsovaizdžių kūrėjas), doc. Jonas Jurkūnas (kompozitorius, LMTA Kompozicijos katedros dėstytojas), Jonas Kavaliauskas (etnologas, etninės muzikos atlikėjas).
Vaikų kategorijoje varžėsi tik autentiško dainavimo atlikėjai, o suaugusieji pristatė ir instrumentines, ir elektronines interpretacijas. Elija nuoširdžiai atliko lietuvių liaudies dainą „Lakštingalėle, raibasis paukšteli“, kurią palydėjo žiūrovų aplodismentai ir ovacijos. Vertinimo komisija jai skyrė padėką už sėkmingą ir meniškai brandų dalyvavimą konkurse-koncerte bei apdovanojo rėmėjų dovanomis.
Sausio 9-oji yra tikroji Martyno Liudviko Rėzos gimimo diena ir ji tapo puikia proga išgirsti pamario krašto dainas naujai. Liudviką Rėzą galime laikyti lietuvių folkloristikos pradininku. Jam esame dėkingi už tai, kad iš rankraščių ir nuorašų parengė, į vokiečių kalbą išvertė ir išleido pirmąjį lietuvių grožinės literatūros kūrinį – Kristijono Donelaičio poemą „Metai“ (1818 m.). Jis taip pat surinko, parengė ir 1825 metais savo lėšomis išleido pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį su dainų vertimais į vokiečių kalbą.
Renginys įrodė, kad pamario krašto kultūra yra savita, autentiška, moderni.
Muzikos mokytoja metodininkė Vilma Brazauskienė